- užraitas
- ùžraitas sm. (1) BŽ146, DŽ, NdŽ, (3b) 1. NdŽ, Užv rankovės, kelnių atlenkimas, atraitas: Daba retas nešio[ja] kelnes su užraitaĩs Rs. Kelnės su užraitaĩs yra gražesnės nekaip palaidos Lk. Iškratyk žemes iš ùžraitų Pc. 2. BŽ146, NdŽ, PolŽ167 spiralės formos išlinkimas, ringė, surangymas: Žvakidės su užraitais, susipynimais, persmaukimais rš. Spiralės užraitai guli vienoje plokštumoje EncVIII1056. | prk.: Melodija baigiasi savotišku užraitu rš. 3. NdŽ lazdos galvutė (ppr. užlinkusi). 4. Rtr, KŽ garbana, vyturas. 5. KŽ kamuolys (verpalų).
Dictionary of the Lithuanian Language.